Tas jaudulys, tai
ką aš žinau.. :)
Naktį
atsikeli po porą kartų pasitikrint atsispausdintą popieriuką (kurį atsispauzdinau tikriausiai mėn. prieš pačią kelionę), kur parašytas išvykimo laikas,
su mintim: „Vdruk, pasikeitė!!“ . Tai gal šiek tiek ir jaudinuosi.. :)
Iš esmės
jaučiuosi gerokai pasiruošusi: vizą – turiu, bilietą – turiu, skiepus – turiu,
visokio skrandžio blogavimo tablečių – turiu.., pasą – turiu.. pinigėlių numatytoms išlaidoms – turiu,
nenumatytoms – taip pat.. draudimą – turiu.. Ko neturiu, tai Šeimos ramybės..
;) Norėčiau, kad maniškiai jaustųsi daug ramiau dėl šio mano išvykimo.. Na ir
kas kad toli ;) Niekas nesako jog ištikus nelaimei negalėsiu grįžt namo ;) O
kadangi tokių ir nenumatau, tai nematau dėl ko čia ir jaudintis. Džiaugtis čia
reikia. Turiu puikią progą pasižmonėti, pakeliauti, pamatyti naujos kultūros..
Esu gerai nusiteikusi, sveika, prie nieko nepririšta – ko dar ir norėti.
Su visais
sėkmingai atsisveikinau, taip net neatsisveikinau prieš išvykimą į Didžiąją
kelionę - Daniją. Visų pasiilgsiu. Visus norėsiu pamatyt.., tačiau esu
įsitikinus, Mylimi manęs lauks iki sugrįšiu ;)
Bučkis visiems!
P.S. si laiskiuka radau pasislepusi kompiuteryje.. Ji rasiau, greiciauisia belaukdama savo skrydzio, Kopenhagos oro uoste, arba pries einant miegot dar beviesint pas Moniakyte Kopenhagoje.. 20 09 2011 ;)
P.S. si laiskiuka radau pasislepusi kompiuteryje.. Ji rasiau, greiciauisia belaukdama savo skrydzio, Kopenhagos oro uoste, arba pries einant miegot dar beviesint pas Moniakyte Kopenhagoje.. 20 09 2011 ;)